1. Miškinė kriaušė Pyrus pyraster (gyvena 150-200 m.)
2. Šeima - Erškėtiniai Rosaceae (2 pošeimis. Obeliniai Pomoideae);
3. Savaiminis; gyv. forma – medis (15-20 m);
4. Laja pl. kūgiška, šakos dygliuotos, žievė t. pilka, sueižėjusi. Jauni ūgliai plaukuoti, vėliau pliki, gelsvai rudi, neretai baigiasi dygliu. Pumpurai kūgiški, smailiaviršūniai, atspurę, juosvai rudi, su 5-7 blakstienotais žvyneliais;
5. Lapai: pl. kiaušiniški/beveik apskriti, 2-4 (5) cm ilg., 1,5-3 cm pl., viršūnė nusmailėjusi/beveik apskrita, su trumpu danteliu, kraštai smulkiai pjūkliški/rinčiuoti, kartais lygūs, pamatas apskritas/negiliai širdiškas, rečiau pl. pleištiškas. Viršus plikas, žalias, žvilgantis, apačia plaukuota, šviesesnė. Lapkotis lapalakščio ilgio. Rudenį pagelsta/parausta;
6. Žiedai: balti, ≈ 3 cm Ø, susitelkę po 5-9 skėtiškose kekėse, retai apvieniai. Dulkinės raudonos. Žiedkočiai 1-3 cm ilg. Žydi prieš lapojant, balandžio-gegužės mėnesiais;
7. Obuoliai: ≈ 3-4 cm ilg., rutuliški, kiek nusmailėjusiu pamatu, žalsvai geltoni. Sunoksta rugsėjį-spalį. Derėti pradeda 10 m.;
8. Mėgsta velėninius jaurinius, karbonatingus, turtingus maisto medžiagų humusingus lengvus priemolius. Šviesomėgė, tačiau pakenčia unksmę. Atspari sausroms.
9. ‘Beeech Hill‘ (neaukšti, neplačia laja, lapai rudenį oranžiniai/raudoni;
10. Negausiai paplitusi mišriuose ir lapuočių miškuose, pamiškėse, upių šlaituse. Nekertama, globojama. Tinka kultūrinių veislių poskiepiams, selekcijai.